1. Komisija, rinkos priežiūros institucijos ir notifikuotosios įstaigos ir visi kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, dalyvaujantys taikant šį reglamentą, pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus užtikrina informacijos ir duomenų, gautų vykdant jų užduotis ir veiklą, konfidencialumą, kad visų pirma būtų apsaugotos:

(a) intelektinės nuosavybės teisės ir fizinio ar juridinio asmens konfidenciali verslo informacija ar komercinės paslaptys, įskaitant pirminį kodą, išskyrus atvejus, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 ^{572016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo ([OL L 157, 2016 6 15, p. 1](https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/AUTO/?uri=OJ:L:2016:157:TOC)).} 5 straipsnyje;

(b) veiksmingas šio reglamento įgyvendinimas, visų pirma patikrinimų, tyrimų arba auditų tikslais;

(c) visuomenės ir nacionalinio saugumo interesai;

(d) baudžiamojo ar administracinio proceso vykdymas;

(e) pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus įslaptinta informacija.

2. Institucijos, dalyvaujančios taikant šį reglamentą pagal 1 dalį, prašo tik tų duomenų, kurie yra tikrai būtini DI sistemų keliamai rizikai įvertinti ir jų įgaliojimams vykdyti laikantis šio reglamento ir Reglamento (ES) 2019/1020. Jos įdiegia tinkamas ir veiksmingas kibernetinio saugumo priemones, kad būtų apsaugotas gautos informacijos bei duomenų saugumas ir konfidencialumas, o surinktus duomenis ištrina iškart, kai tik jie yra nebereikalingi tikslui, kuriuo jie buvo gauti, pagal taikytinus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus.

3. Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, informacija, kuria konfidencialiai keičiasi nacionalinės kompetentingos institucijos tarpusavyje arba su Komisija, neatskleidžiama iš anksto nepasikonsultavus su ją pateikusia nacionaline kompetentinga institucija ir diegėju, kai III priedo 1, 6 arba 7 punkte nurodytas didelės rizikos DI sistemas naudoja teisėsaugos, sienų kontrolės, imigracijos ar prieglobsčio institucijos ir jei toks atskleidimas keltų grėsmę visuomenės ir nacionalinio saugumo interesams. Šis keitimasis informacija neapima neskelbtinų operatyvinių duomenų, susijusių su teisėsaugos, sienų kontrolės, imigracijos ar prieglobsčio institucijų veikla.

4. 1, 2 ir 3 dalimis nedaromas poveikis Komisijos, valstybių narių ir atitinkamų jų institucijų, taip pat notifikuotųjų įstaigų teisėms ir pareigoms keistis informacija ir platinti įspėjimus, be kita ko, tarpvalstybinio bendradarbiavimo kontekste, taip pat nedaro poveikio atitinkamų šalių pareigoms teikti informaciją pagal valstybių narių baudžiamąją teisę.

5. Komisija ir valstybės narės, kai tai būtina, laikydamosi atitinkamų tarptautinių ir prekybos susitarimų nuostatų, gali keistis konfidencialia informacija su trečiųjų valstybių, su kuriomis jos yra sudariusios dvišalius arba daugiašalius konfidencialumo susitarimus, kuriais užtikrinamas reikiamas konfidencialumo lygis, reguliavimo institucijomis.